Šiandien jo laukia paskutinė veterinaro procedūra ir bus praėjęs techninę apžiūrą.
Kiti kaimynai turi arklį. Tas vis mums po vonios langais ganosi. Gal ir jį prigausti/ Velniava, neturim kur laikyti... O tie kaimynai tai patys maloniausi, nes turi mielą arklį. Galėtų jis vienas gyventi - be kaimynų... Nueinam su vaikais į kitą sklypo galą, prie vaikiško medžio.
Žiūriu kaimynė kuičiasi mano "šiukšlėse" (išpjautos slyvos sumestos už kluono). Galvoju gal ką pametė. Ne... Ateina dar ir kaimynas su pjūklu ir jie ten kažką pjaustosi. Pasiutau. Iriuosi namo. Jie pakelia galvą, pažiūri į mane, ir toliau darbuojasi. Prieinu. Sakau "Laba diena". Moteriškė pakelia galvą, pasisveikina ir toliau kuičiasi. Aš apšalau. Klausiu ką jie čia veikia? Moteriškė man atsako klausimu - "O ką, negalima?". Darau ilgą pauzę ir svarstau kaip čia dabar atsakyti. Ji: "Tai čia gi šiukšlės, tai mes pagalvojom, kad galima..." Ir varto tokias tipines blondiniškas akis, atrodo kaip katė pakakojus ir klausdama ar čia ne vietoje. Bandau paaiškinti mandagumo taisykles. Ji man: "A, tai kitą kartą atsiklausim..." Ir toliau kuičiasi.
Nuėjau namo... Net vyrui skambinau guostis...
Noriu aukštos, rusiškos tvoros. Nebepirksiu saldainių, taupysiu tvorai.
Vis dar džiaugiemės pavasriu. Tvarkomės aplinką. Atrodo dabar nieko kito ir neveikiam, kaip tik nešiojam šiukšles iš vieno sklypo galo į kitą. Sukūrenom baisiai daug aviečių (čia tų labai gerai derančių, jau sulaukėjusių). Pakeitėm eksterjerą - nusikraustėm šiukšles.
Išsikasėm dar vieną griovį vandeniui (čia tas virš 140 cm gylio, siauras, kur užpakalis sunkiai telpa). Kasėm baisiai ilgai... Susuimokėjom savo žaviam kaimynui, su žaviu arkliu 50 lt, kad daugiau nebeatvažiuotų... Atvažiuoja jis pas vyrą klausti kaip galėtų atsidėkoti už šiferį. Išsiplepa. Pasisiūlo iškasti griovį. Atvažiuoja 11 val vakaro su keliais "pagalboiniais". Kasa. Iškasa per kastuvą. Kasa giliau. Kastuvas eina gulsčiai. Įšalas. Sako, tai mes su laužtuvais. Vyras išprašo darbininkus iš kiemo. Vietos verslininkas paprašo bent 10 lt. Vyras duoda 50 lt. Verslininkas duoda savo telefono numerį, kad vyras pasiskambintų, kai įšalas išeis (čia mūsų kaimynas, ūkiškai gyvenantis, pas jį turbūt įšalas kityoks). Neskambinom. Išsikasėm patys. Kas dieną vos ne po 10 cm, kiek atitirpsta, tiek nugramdom. Pasijungėm vandenį iš gręžinio.
Ir dar vienas griovys: kanalizacijos infiltracijos vamzdžiui. Turbūt mes dabar kaifuojam nuo griovių kasimo. Mažesnių jų ant visų kampų jau prikasinėjom, nes ten laidojam kompostuojamas šiukšles. Man baisiai nepatinka deginti...
Ir pradėjom daržininkavimo sezona. Truputį begalviškai gaunasi, bet ką dabar... Su savo Po į 4 vazonus prisikasėm žemių. Pasisodinom bulves. Jos turbut nuo žiūrėjimo išdygo. Namuose šilta, tai dienom pradėjau nešioti į gonkelį, kad taip neištystų. Vieną vakarą palikau... Buvo šalna... Gaivelėjasi dabar. Žiūrėsim ar iš jų kas dar bus. Blogiausiu atveju turėsim šaldytų bulvyčių fri. Pasėjau kopūstus, pamiršau, kad daiginu. Ištyso. Braškes vazonėliuose katė už salotas užskaito. Geriausiai auga svogūnai, kuriems vis viršūnes tenka nukarpyti, nes greitai auga ir žemuogės, nes katė dar nerado. Kaip man patinka pavasaris...
Kaupiu po truputį laiką, jėgas ir po truputį judam į priekį. Dabar spirgu iš nekantrumo kaip mums seksis auginti namą.
