Kai lyja - auga

Pavasarinis lietus skatina augimą. Svarstau ko?.. Šeštadienį nelijo - augo, sekamdienį lijo - sustojo.

Su vyru krizenom. Kaimynas ėjo iš ryto į kitą kaimo galą - nieko nebuvo. Ėjo atgal - jau sienos stovėjo. Turbūt ir vėl nesuprato - per daug ar per mažai išgėrė. Dabar, iškelsim gegnes, reikės plėvele aptraukti savo statinį. Turbūt kaimynai įsivaizduos, kad berazumiai dar vieno šiltnamio įsigeidė. 

O man vis dar keisčiausia yra tai, kad vištidės neturiu, o mano viščiukai auga. Žiūriu jau tuoj ir dėžę išaugs. Atšils orai, reikės gūžtą jiems meistrauti. Tik baisu, kad nenugriūtų mano menas.

Gyvastis

Pas mus, kaime, cypsi ir smirda visur. Už langų puotas kelia varnėnai ir kiti paukšteliai. Neišmani aš, tiesą pasakius, ir labai mažai Lietuvos paukščių pažystu. Bet galiu drąsiai teigti, kad man jie visi gražūs ir aš juos visus saugau. Apie smarvę. Vilniaus regione, atrodo, uždrausta auginti kiaules. Bet pasivaikščiojus po kaimą šiuo gražiu pavasrio laiku, iš kvapo eina atspėti, kurioje sodyboje auginami šie protingieji gyviai. Atrodo šiuo metu kaip tik prasidėję tvartų valymo darbai. Džiugina, tai, kad kaimynai kiaulių neaugina. Aišku šis džiaugsmas praeitą pavasrį išgaravo, kai kaimynai po langais savo žemę šviežiu mėšlu patręšė. Dar ilgai net su uždarytais langais namuose smirdėjo.

Kita vertus, pas mus namuose irgi ir cypsi, ir smirda. Mūsų nauji įnamiai - 28 vnt, rudųjų mėsinių viščiukų gyvena vonioje. Gražu pažiūrėti, bet būtų gražiau į juos žiūrėti vištidėje.

Pirkom ir keturias dedekles vištas, 2 mėnesių amžiaus. Nustebino tai, kad pirkau vištas dėl kiemo puošmenos, o gavau šikšnosparnius. Parsivežus apgyvendinau mūsų vištidėje. Uždariau landą, kad neįeitų senosios vištos, o naujosios galėtų apsiprasti, pagerti ir palesti. Kai atidariau landą susipažinti su senosiomis mūsų ūkio gyventojomis, gaidys labai gražiai asistavo. Jaunosioms haremo dalyvėms rodė kur lesti, kaip iš vištidės išeiti, bet šios nepasidavė. Kai vieną jauniklę senoji išvarė į lauką - sunerimau. Nes ši įkišo galvą į kampą ir taip tupėjo nejudėdama. Pagalvojau, kad senųjų bijo, pagailėjau ir iškrausčiau į šiltnamį. Nunešiau šuns būdą (šuo joje negyvena). Tai, kai šviečia saulė - jos toje būdoje ir tupi, kai pritemsta - vakare arba ryte išlenda palesti ir atsigerti. Jeigu būtų ne mano vištos - būtų juokinga. Bet kai mano potenciali kiemo puošmena taip elgiasi - graudoka. Ne be reikalo youtub'e periodiškai atsiranda vaizdelių kaip keistai vištos elgiasi išleistos iš paukštynų į laisvę. Maniškės irgi tik antrą dieną išmoko kapstyti žemę, slieko nelesė, žolės nelesa, už tai sėdę ant žemių dietos. Aš jau kartais net bijau, kad jos badu nenudvėstų, nes kiek benueitum - jom lesa žemes.

Pirkau dviejų rūšių vištas, bet sugebėjau išsirinkti beveik identiškas. Tai dabar apsimetu, kad man ir šitos gražios.
Kyla tiktai klausimas - kam reikėjo DABAR pirkti vištas ir viščiukus, kai mūsų vištidės baigtumas dar labai abejotinas.

Poliai išbetonuoti. Pamatas išbetonuotas. Grindys išbetonuotos. Mediena užsakyta. Stogui lentpjūvėje medienos vietoje turėjo, o sienoms reikės išpjauti. Nustebau, kad mano vyras dar nemoka pradėti statyti namuko nuo stogo. Laukiam medienos.

Bundant iš žiemos miego

Į mūsų kaimą atėjo pavasari. Kažkiek žydi gėlės. Kažkiek katinai naktimis rėkauja. Kažkiek šunys ilgesingom akim žiūri. Kažkiek kaimynai su šortais į lauką išlindo. Kažkiek ir mes pradėjom krutėti.

Pastatytas antras šiltnamis. Kam to reikia? Iš godumo. Kaimynai džiaugiasi stebuklais ant mūsų svieto ir mūsų kieme. Ryte dėdė ėjo į kitą kaimo galą - metalų krūva ant žemės gulėjo. Grįžo atgal - jau šiltnamis stovi.

Tai vat ir kankina klausimas - du šiltnamiai - tai daug ar mažai? Pomidorų daigų turiu daugiau nei dvigubai. Jau ruošiu vietą likučiui lauke sodinti?

Ar normalus žmogus galės tokį kiekį pomidorų suvalgyti? Bijau, kad ne.
Agurkai. Turiu 30 daigų. Tilptų keletu daugiau. Kankinuosi, bet nesėju daugiau, nes pernai iš tiek pat daigų, agurkus ir kompostuoti sugebėjau. Nekalbant apie pilną rūsį konservų.
Paprikos. Turiu 25 daigus (čia įskaičiuojant ir nulūžusį). Telpa daugiau. Galvoju, gal per turgu reikės prasibėgti atšilus orams.

Kiti žmonės vis dar laukia, kol jiems žemę traktoriai išdirbs. O aš jau savo ankstyvas daržoves pasėjau. Šalpusniai tai jau žydi. Tiksliau jau ir nužydėti baigia. Ir iš viso - kam tas traktorius jeigu yra ir kastuvas, ir šakės, ir grėblys. Ir į sporto klubą atkrenta reikalas eiti. Aišku kartais iškyla kitas reikalas, kaip čia tuos kaulus atstatyti atgal į vieta, kad jie taip einant nesitrintų vienas į kitą.