Mūsų sumuštinis baigtas formuoti. Pusę vasaros namas gyveno be batų (pamatų), pusę - be sijono, nuo pamato buvo atkeltas per kokkius du centimetrus. Pliusas tas, kad ne taip jau ir stipriai pas mus jautėsi šiūmetinė vasarinė kaitra. Namas pakeltas. Keliant namo vidinę sieną, du poliai subyrėjo. Visokiausių mincių kilo, kas jiems galėjo nutikti. Pabuvom detektyvais ir atradom - vienoje sienoje rastuose dviejų durų plocio anga išpjauta ir išmūryta. Tai teko dar papildomai griovėjais pasidarbuoti. Ne visi slenksciai vis dar trumpomis kojomis įveikiami - jie taip ir kabo pakibę per ~15 cm. Kartais atrodo, kad maziausiajam patogiau būtų pralysti per apacią.
Nuo akmenų tampymo atrodo jau rankos ištyso ir smegenyse kažkas išsijungė... kapitaliai... tai ta proga susiformavau savo kalniuką ant rūsio ir dar papuošiau - iš dviejų kampų suguldžiau akmenis. Ateityje ten planuojamas mano vaistažolių ir prieskoninių augalų kampelis. o kol kas įkurdintos vaikų remontantinės braškės.
Pabaigėm visų kambarių grindis. Darėm technologiškai: betonas, 15 cm šiltinimas, grindinio šildymo vamzdeliai ir vėl betonas. Ant viršaus - linoleumas. Išmokau ir aš košę maišyti (apie tai, kad pirmą maišyklę sugadinau, istorija nutyli).
Vaikų smėlio dėžė (dar niekada mūsų televizorius neatrodė toks mažas ir vienišas):
Įsigijom naują draugą (cia labiau man - ilgais žiemos vakarais, galėsiu prisiglausti). Beveik baigtas mūryti kaminas. Kadangi tik beveik, tai kai lauke lyja, pas mus miegamajamae kapsi (dar neatitverta katilinės siena). Sukonstruotas ir išbandytas - veikia. Liko pasigaminti akumuliacinę talpą ir ją pajungti. Vis tikimės, kad taip dažnai kūrentis nereikės.
Senajam peciui buvom įėtaisę draugiją, bet jis pas mus vis tiek neužsibuvo. Nuo šito peciaus koklius gražiai nuardėm ir atidavėm pirmam pasitaikiusiam, nes mūsų šiukšlių kalnas jau ir taip įspūdingas.
Iš mano daržininkavimo šiemet liko tik tokia nauda, kad turiu išpurentos dirvos plotą, į kurį prisisodinau braškių. Kelis agurkus gal ir nuskynėm, bet šiaip visos virkšcios išėjo į komposto krūvą su visais savo augintiniais. Sliekai šiemet pas mus nebadauja.
Elektra vėl patobulinta - vis prireikia naujų jungtukų. Paskutinį kartą brangusis daro elektrą ir vis burba sau po nosim - ne Jungas, ne Jungas... O aš sau tyliai mastau - vaidina cia profesionalą, išsikalinėja... Jungiu elektrą kambary vakare, ir mintyse - ne Jungas...
Panašųu, kad į įsivaizduotas laiko normas telpam. Tarp pamato ir namo skylės nebešviecia, grindys padarytos, šildymą turim. Liko visokius pabaigtukius pasidaryti ir prisipjauti malkų žiemai, nes visas supjautas užkrovėm nesupjautais rąstais.
Ir dar būtų gerai reabilitacija.
