Speiguose

Pareina mano brangusis kažkurį vakarą iš "miegamojo" ir pareiškia, kad kaminas gražiau atrodė per stogo vidurį. Apsidžiaugiau, kad manęs neišvijo laukan pažiūrėti ir įvertinti, nes "tamsu". Primena istoriją su sodo tvora. Pernai žiemą kolektyviai nutariam, kad tvoros netversim, kol nepasistatysim namo. Pavasarį manęs klausia kokie tvoros stulpiukai man gražesni: apvalūs ar keturkampiai. Aš aišku apanku: pasirodo jų būna įvairių formų. Žinoma, aš žinau, kad tvora laiko stulpiukai, bet niekada nesu atkreipusi dėmesio kokios jie formos. Žinau, tik, kad būna įvairių spalvų. Taigi nusitempia mane artimiausią savaitgalį į turgų ir supažindina su stulpiukų įvairove: pasirodo jų būna ne tik, kad skirtingų formų, bet ir skirtingų aukščių, storio, skirtingi dangteliai, skirtingi tvoros tvirtinimai. Kantriai išklausau paskaitą, paklusniai palinksiu galva, pasakau, kad vyras teisus ir sužinau, kad jau suskaiciuota kiek tų stulpiukų reikės, kiek tvoros reikės ir kad mes šią vasarą tveriam tvorą.
Taigi, kaminas jau rūksta. Pajungė "buržuiką", kuri sildo mūsų vandens vamzdžius nuo užšalimo, nes mes to namo galo dabar nenaudojam (įdomu kodėl...).

O su tuo vandens užšalimu irgi įdomiai gaunasi. Pripasakojo mano ekspertas man visokių pasakų, kokiam gyly vanduo užšala (žemėje). Išrausėm giliausią griovį. Ale, kad vanduo šuliny užšala - nesusimąstėm. Tai per šalčius vyro rytinis ritualas eiti atitirpdyti vandenį šuliny ir vamzdžio atkarpoje nuo vandens iki grunto.

Pagaliau pagamino ir mūsų langus. Nugi gražu ir šveisti nereikia - ir taip balti. Net namai šviesesni atrodo. Ir šilumos daugiau sau pasiliekam. Pamatavom su bekontakčiu termometru, tai per langą maziau šilumos pabėga nei per sieną...

Ir malkų dar pasigaminom. Dar vieno statinio kaip nebuta - dingo pirtis ir kalvė nuo musu sklypo paviršiaus. Rąstai gražiai sugulė į garažą - lauks sukūrenimo.

Aš gi šilumą mėgstau... Atsikeliu kažkurį rytą: kakta juoda, pagalvė juoda - vadinasi, moteriškė, naktį pečių kūreno...

Mūsų interjeras ir eksterjeras

Įsikraustėm į savo rūgpienius prieš pat Kalėdas. Kūčių tvarte taip ir nesutikom. Apaštalai miros ir dar kažko taip ir neatnešė. Gal problema tame, kad neturim avių? O gal piemens reikėjo?

Vandens nėra (šuliny, tai čia mum nėra). Tualeto nėra (lauke nesiskaito). Šildymas, dėkui Dievui, yra. Kadangi mes pripratę, kad jeigu trumpom rankovėm šalta vaikščioti, tai jau namuose šalta, tai ir palaikom 20-22 laipnsius. Malkų pilna. Nors vežimu vežk. Tik dėti reikia sugalvoti kur.

Atsikrausčius vyras kaip visada iš ryto išvažiavo miestan kultūrintis - medžiagų pirktis. Likau namuose, šeimos židinio kurstyti ir naujais namais džiaugtis. Beieškodama džiugių akimirkų, sumasčiau, kad visai čia bus gerai: veidrodžio nėra, svarstyklių nepasidėsi, nes labai jreivos grindys. Galiu storėti į sveikata ir galvos sau nesukti. Grįžo vyras. Išėjom vandeniui griovio kasti. Griovys siauras, gilus... Bleen, gi subinė į griovį netelpa... Nuo savęs nepabėgsi, taip sakant. Šokau iš griovio ir motyvuodama tuo, kad paskui trumpom kojom neišsiropšiu iš jo, ėjau mažiaus migdyti.

Taigi vandentiekis pas mumi jau yra. Kanalizacija taipgo. Padarė brangiausias kažkokį septiką, kol aš pas mamą ant pečiaus atostogavau. Beatostogaujant gaunu sms: "vandentiekis ir kanalizacija pilnai veikia, elektros nėra"... Su ta elektra irgi čia įdomiai gaunasi. "Davė" mažai elektros, tai kaip ir skaičiuoti reikia kiek civiliazacijos vienu kartu jungti. Kažkurią dieną dingsta elektra (vėl) ir aš staiga suprantu, kad nėra elektros - nėra ir karšto vandens, pyypt - nėra ir šalto vandens. Mes priklausomi nuo elektros...

Na, o čia gi, mūsų eksterjeras. Čia buvo (prieš šituos kalnus plytų) rusiška duonkepė ir kaminas. Atvažiavo miestiečiai baltarankiai į kaimą, tai griauti viską pradėjo... Mus veža griovimas...

O čia mūsų būsimas miegamasis ir gale kambario atitverta katilinė. Šioje patalpoje buvo:duonkepė (didelis didelis pečius, kurį ardant rado daug daug akmenų ir gražaus paplūdymio smėliuko), grindys ir geras 10 cm augalinio sluoksnio, kaminas (kairiame kampe jau auga naujas kaminas patrauktas per metrą į šoną).

Mūsų civilizacija: tualetas ir vonia. Prabanga tiesiog tviska, bet už tai turim karštą vandenį. Kaimynai vis dar laksto į tualetą lauke ir vandenį nešioja kibirais iš šulinio. Mes pažanga...

Čia buvo pasakų namelis, o liko ne pasakų namelis, o vaizdas į tyrus.

Kiek čia dar širdžiai malonaus griovimo liko...