Judesys

Atrodo vėl pradedam po truputį judėti į priekį. Bent jau aš jaučiuosi išėjusi iš rutinos. Naujos augaliukų sėklos į kolekciją. Naujos žiemos pramogos prasideda. Antims ir žąsims prisėjau pilną dubenį kviečių. Niekada nebūčiau pagalvojus, koks gali būti vaikams džiaugsmas glostyti daigelius, kasdieną tikrinti kiek jie paaugo. Ir koks džiaugsmas nešti želmenis paukščiams ir kiek juoko, kai mano paukščiai juos išbrokuoja. Atidavėm vištoms. Dar papramogavom, skynėm po daigelį ir maitinom iš rankų. Mano vištos - mano naminiai gyvūnėliai.

Grįžtu kažkurį vakarą namo, nugriūnu ant lovos, žiūriu į lubas - o ten prie balkių grindjuostės prikaltos.

Vyras, aišku, tokiu mano pastebėjimu nebaisiai džiaugiasi. Išaiškino, kad grindjuostės būna žymiai storesnės ir kitokios formos. O čia apvadai. Keista, kaip man visi tie jo pastebėjimai tolimi. Keista, kaip jis pastebi tokius smulkius dalykėlius. Keista kokie mes skirtingi.

Savaitgalį rankdarbiavau. Rezultatas - manęs nedžiugina, bet džiugina vaikus. Todėl laikinai, kol namus atras naujas daiktas, atliks funkciją - gulės prie durų, o vėliau bus naudojamas vaikų - kaip žaidimo priemonė.

Nertas kilimėlis prie durų. Man nepatinka, kad jis pūkuotas. Bet kai moteriškei ateina fiks idėja ir parduotuvėje tuo metu randa tik tokius siūlus, sueina - vien proceso dėlei. Galvoje knibžda nauji sumanymai. Reikia atrasti laiko pabaigti pradėtus darbus, ir imtis naujų. Eilėje dar laukia: pabaigti megzti suknelę, pasiūti du sėdmaišius. Ir .... tadam.... pavasaris - daigų auginimas, žemės knisimas.

Žiemiški namai

Sekmadienį nutariau nieko neveikti ir pasidžiaugti žiemišku savo gyvenimu. Iš stalčiaus gilumos išsitraukiau fotoaparatą, minkštas kumštines pirštines, vilnones kojines ir už parankės su vaikais išėjom laukan. Jau kieme supratau, kad nėra lauke taip šilta, kaip namuose. Bet, galvojau priprasiu - juk grožis ir iš vidaus turėtų šildyti.
Ir mano gyviams nešalta. Diena ilgėja. Išlindusi saulė jau šviečia. Višta pajautė pavasarį - nutarė tūptelti ant kiaušinių. Savaitę jau sėdi. Tik abejoju rezultatu, nes mūsų gaidžiai dar jauni, tai produktyvumas neaiškus.

Kas kartą nuėjus - pabendrauju. Pakrutinu, pastumdau, įsitikinti, kad ji ne šiaip sau tinginiauja, o tikrai nori viščiukus išperėti. Parėkia ant manę, pačirškia, apmuša. Kantriai sėdi. Lepinama.
Kita cekavina - kas vyksta.

Kaskart, kai pasiimu fotoaparatą, vaikai vis lenda po kojomis reikalaudami, kad juos fotografuočiau. Panašu, kad ne jie vieni didybės manija serga.

Kita gražuolė po sniegą lapnoja. Pernai vištos sniege jausdavosi įkalintos - išskrenda iš vištidės, atsistoja sniege ir bijo pajudėti. Šiemet joms sniegas nei motais. Lapnoja ir vargo nemato.

Vienas iš vyrų, kurį kartais vištos pamuša, bet dabar jau žiūriu duoda atgal.

Meškinas, kurio ūgis siekiam mano kelienius. Ačiū šeimai, kuri pasidalino tokiu kavalieriumi.

Mano moterys džiaugiasi sąlyginai šiltu sekmadieniu:

Žiemos džiaugsmai ties tuo ir pasibaigė, o tada atėjo šaltis... Dar spėjau "pasidžiaugti" bitėmis: aviliai papilkėjo. Į vieną avilį įsisuko pelė. Vyro laukia 12 pradėtų gaminti pusrėmių. Mūsų laukia jaukūs vakarai konstruojant korius. Pavasario laukia planai - bakfasto bičių šeimyna.

P.S. kaip tik vakar skaičiau, kad medus padeda nuo naktinio šlapinimosi į lovą. Tiesiog panacėja.

Nupūstos dulkės

Ateinančiame gyvenime, aš rezervuojuosi miegapelės arba meškos tinginės vietą. Reinkarnacija netikiu - nenoriu būti drugeliu ar gėlyte, bet dėl ištisinio tingėjimo ir miegojimo esu pasirįžusi patikėti.

Vienas iš mano gerbtinų kalbėtojų apie saviugdą, prieš metus aprašė eksperimentą, kaip bandė keltis anksti ryte, kokie potyriai, kiek jam reikia valios pastangų, kokių rezultatų pasiekė. Atrodo buvo užsibrėžęs sau tokiu ritmu gyventi pusmetį. Labai entuziastingai rašė - kaip smagu tokia ilga diena, kiek daug nuveikia, kiek daug energijos. Reziumuodamas pareiškė - "taip - tai yra gerai, bet ne man". Pasidžiaugė savo ryžtu, puikiais vasaros rytais ir nutarė, kad daugiau taip anksti nebesikels.

Aš darau irgi kažkokį labai jau ilgai besitęsiantį eksperimentą - gaudau rytus. Rytais keliuosi 4 val., išgeriu milžinišką puodą kavos, pasilaižau, pasvajoju, pamezgu, su savo paukščiais pabendrauju ir važiuoju darban - ryto pasitikti. Šiuo metu svajoju apie šviesesnį rytojų - kada bus ilgesnės dienos, nes negaliu pakęsti tamsos.

Kol mes su vaikais Kalėdojom pas mamą ant pečiaus, vyras Kalėdojo namuose - beveik raudoną kilimą išklojo. Plytelės:

Vidinis pasitenkinimas, dar vienas pliusiukas begaliniame darbų sąraše. Galima svajoti toliau.

Savaitgalius iki Kalėdų leidau prie siuvimo mašinos: vaikai darželyje buvo vilkais...

...moteriškai: neturiu kuo apsirengti...

...vaikiškai: konstruktorius amžiniems žaidimams į nertą maišą...

...kilimuko prie durų pradžia (tikslas - kad tilptų į skalbimo mašiną; ir autentika - vienok, liaudies amatai)...

...ir šiaip, galybė smulkmenų... tingūs tamsūs vakarai, "Labanakt vaikučiai", pasakos prieš miegą, saldumynai...

Šiandien nuo tinklaraščio nupūčiau dulkes, užsispyriau pradėti planuoti naują sezoną - išsirinkti truputį/daug sėklų.