Vienas iš mano gerbtinų kalbėtojų apie saviugdą, prieš metus aprašė eksperimentą, kaip bandė keltis anksti ryte, kokie potyriai, kiek jam reikia valios pastangų, kokių rezultatų pasiekė. Atrodo buvo užsibrėžęs sau tokiu ritmu gyventi pusmetį. Labai entuziastingai rašė - kaip smagu tokia ilga diena, kiek daug nuveikia, kiek daug energijos. Reziumuodamas pareiškė - "taip - tai yra gerai, bet ne man". Pasidžiaugė savo ryžtu, puikiais vasaros rytais ir nutarė, kad daugiau taip anksti nebesikels.
Aš darau irgi kažkokį labai jau ilgai besitęsiantį eksperimentą - gaudau rytus. Rytais keliuosi 4 val., išgeriu milžinišką puodą kavos, pasilaižau, pasvajoju, pamezgu, su savo paukščiais pabendrauju ir važiuoju darban - ryto pasitikti. Šiuo metu svajoju apie šviesesnį rytojų - kada bus ilgesnės dienos, nes negaliu pakęsti tamsos.
Kol mes su vaikais Kalėdojom pas mamą ant pečiaus, vyras Kalėdojo namuose - beveik raudoną kilimą išklojo. Plytelės:
Vidinis pasitenkinimas, dar vienas pliusiukas begaliniame darbų sąraše. Galima svajoti toliau.
Savaitgalius iki Kalėdų leidau prie siuvimo mašinos: vaikai darželyje buvo vilkais...
...moteriškai: neturiu kuo apsirengti...
...vaikiškai: konstruktorius amžiniems žaidimams į nertą maišą...
...kilimuko prie durų pradžia (tikslas - kad tilptų į skalbimo mašiną; ir autentika - vienok, liaudies amatai)...
...ir šiaip, galybė smulkmenų... tingūs tamsūs vakarai, "Labanakt vaikučiai", pasakos prieš miegą, saldumynai...
Šiandien nuo tinklaraščio nupūčiau dulkes, užsispyriau pradėti planuoti naują sezoną - išsirinkti truputį/daug sėklų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą