Naujo būsto ieškojom jau senai. Žiūrinėjom senos statybos butus, naujos statybos butus, naujos statybos namus, bet nuo pat pradžių vis pasvarstydavom galimybę įsigyti prieškarinio statymo namuką ir jį renovuoti. Atrodo svajonės ima ir netikėtai išsipildo.
Kai pasigyriau mamai apie "naujus batus". Ji man priminė, kad aš dar maža sakydavau: "kai uzaugsiu gyensiu kaime; tulesiu daug vistu, sunu..."
P.S. nepasiilgsiu, kaip virš manęs kaimynai kakoja ar stumdo baldus, juo labiau, kaip kaimynė kasdien su aukštakulniais po namus laksto per laminata.
Truputis statistikos:
- Vilniaus r. sav., Rukainių sen., Kijonių km. (įdomu, kad žemės sklypas turi adresą, o namas neturi).
- Apie 30 km. iki Vilniaus centro (čia jau kaip kas skaičiuoja), imu vidurkį).
- Beveik hektaras žemės.
- Lygumos.
- Turiu požeminį rūsį su žemių kauburėliu (čia man kažkas nerealaus).
- Turiu 3 artimiausius kaimynus (su viena šiandien susipažinau - absoliučiai lenkakalbė, bet labai geranoriška, turi 4 šunis, iš kurių 3 laksto palaidi; džiugina tai, kad nereikės laikyti nuosavo šuns).
- Įsigijom - šiandien (labai simpatiškas raktas. Diedukas buvo kalvis, tai jo gamybos spyna. Raktas tikrai netilptu i jokią kišenę. Durų rankenos su tokiais žemyn nuspaudžiamais liežuvėliais ir yra numindytų slenksčių - juos dievinu, primena vaikystę kaime).
Skirtingiems žmonėms reikia skirtingų dalykų. Vienus džiugina pseudominimalistis stilius, kai ant visų palangių prisistato žvakių ir įvairiausių statulėlių. Kitus žavi retro stilius, kai išsimargina sienas vaivorykštės spalvom. Kita teigia, kad išpažysta baroko stilių ir prisistato pseudosenovinių šaldytuvų su ledo kubelių gaminimo priedu. O as vat ėmiau ir nusipirkau vintažinį namą su visasi jo privalumais. Turiu "pečių su dukofke".
Mes netgi televizorių turim.
Mano vaikis visą vakarą prašė įjungti televizorių, nes dar tokio namatęs.
Nugis ir negaliu nepasigirti savo "krištoliniu sietynu".
Nugis kaip namai be duonkepės su LCD ekranėliu, 10 funkcijų ir prienamais 5 priedais. O gal svarbiausia duonos kvapas namuose?
Nežinau. Jeigu turėčiau nors krislelį loginio mastymo - išsigasčiau. Galbūt baisu gyventi be patogumų, purvinam name, su nepjauta žole. Galbūt baisu žiūrėti per apmusijusį langą į žiemą be sniego. Galbūt negražūs kaimynės šunys. Galbūt reikės daug kūrentis, kad būtų šilta.
Bet...
...man, galvojant apie tuos namus, kvepia cinamonu, jaučiu vilnonių kojinių šilumą, glostau katę... Man to užtenka. Jaučiuosi laiminga. Aš jau žinau kur statysiu savo minkštą ir jaukų fotelį (kurio dar neturiu ir tobulo dar neradau jokioje parduotuvėje). Žinau po kuria sena obelim stovės mano suoliukas. Žinau,kur kabos vaikų sūpynės. Žinau,nuo kurio kalniuko mano Po šią žiemą čiuožinės. Žinau, kur vasaros rytais gersiu kavą ir žinau iš kokios taurės vakarais gerisiu vyną. Žinau kaip kvepės oras, kokios spalvos bus dangus ir kokias knygas skaitysiu.
P.P.S. gabaliukas sienos šiandien jau nugriautas...