Prasiatostogavau penktame aukšte pas mamą. Grįžau į savo "sodybą". Galiu
drąsiai teigti, kad dvi savaitės be kastuvo - baisiai daug. Vyrą
pašaukė atgal į kariuomenęKrašto apsaugos ministerija nusprendė, kad
jis dar mokintinas. Tai nutariau ir aš apkasus išsikasti.
Nusikasiau nuo požeminio savo rūsiuko žemes. Kasu ir galvoju - šimtą metų tas kalnas niekam netrukdė, o mum - tai forma netinka, tai aukštis, tai šiukšlių ten pilna... O jeigu jau kalbėti apie šiukšles, tai čia iš viso man psichozę varantis klausimas. Jeigu būtų galima spręsti apie visos žmonijos požiūrį į "ekologiją" iš vienos sodybos, tai būtų galima teigti, kad anksčiau žmonės neturėjo jokio supratimo apie padorumą apskritai. Kur kastuvą besi - ten šiukšlės. Užkasinėta po žemėmis: duženos, skudurai, politileniniai maišiukai, metalai... Kažkokia katastrofa...
Mėgstu aš žiūrėti animacinius filmukus. Prieš keletą metų rodė apie dieduką, kuris prisikabino daug balionų ir išskrido su savo namuku laimės ieškoti. Mum jau netoli iki to.
Dali namo kabo (tiesiogine to žodžio prasme):
Dalis namo jau turi naujus "batus" (nauji pamatai išpilti)
Manęs pasiteirauta (tikslai neaiškūs, bet pokalbyje aktyviai dalyvavau): kaip daryti grindis - technologiškai (betonas, putplastis, betonas) ar kaip dabar madinga daryti (putplastis, betonas). "Bendrom" jėgom prieita išvados, kad darysim technologiškai, siekiant išvengti naktinių pelių krebždėjimų su savo aštriais dantimis į putplastį. Kol aš rūpinausi savo vaikų kultūrinimu, brangusis išpylė vieną sluoksnį betono, išklojo putplstį ir išvedžiojo šildymo vamzdelius:
Vakar išpylė viršutinį betono sluoksnį ir išlygino (dar lyginsis su plytelių klijais - pedantas). Aišku į betoną spėjo įvarvolinti katė...
Kita dalis mūsų namo atrodo taip:
Išridenti menki pamatiniai akmenys iš po namo, išpilti poliai. Įdomu, kodėl man nuolatos susidaro vaizdas, kad į kojas vėjas pučia...
Susitvarkėm savo gręžinį galutinai (beveik): išpiltas dangtis, užridentas ant šulinio, uždėtas mažas "ekologiškas" dangtukas.
Baigtas ardyti tvarto pamatas. Likusi duobė užpilta sapliais nuo palėpės. Ten irgi - šimtą metų niekam tie spaliai nemaišė. Atvažiavo miesčionys kaiman gyventi ir nutarė iš palėpės dulkes išvalyti. Vakar atrodėm kaip maugliai ir dar pusę kaimo dulkėse sėdėjo.
Nugis daug čia mes jau padarę... Net neatrodė, kol neapršiau visko. Šitoks ilgas rašinys su tokia galybe nuotraukų gavosi. Bet vis tiek dar noriu pasidžiaugti kaimo gyvenimu. Mūsų kaimynai plečia šeimos ūkį: įsigijo tris ožkas (arklio nebesimato), taigi vaizdas pro langą ir už kluono (mūsų žemėje, su mum nepasitarus) pasikeitė:
Grįžtu kažkada namo. Ant kiemo ožka ganosi, mano serbentus kramto. Ir jom vitaminų reikia...
Ir dar įsigijo naują šunį (kiemas mūsų):
Eina vakar jaunieji kaimynai, savo senąjį šunį tvarkingai už pavadėlio prisirišę vedasi, gyvenimu džiaugiasi. Kitų kaimynų šuo juos einančius gatve aploja. Per kiemą lodamas skuodžia mūsų šuo. Ir... per mūsų kiemą skuodžia lodamas jų naujas šuo...
Smagu, kai kaimynam gerai klojasi...
