Namai pilni fantazijos

Po ilgų ar trumpų paieškų, gal net po gyvenimo prasmės paieškų - erdvė grioimui ir statymui.

Naujo būsto ieškojom jau senai. Žiūrinėjom senos statybos butus, naujos statybos butus, naujos statybos namus, bet nuo pat pradžių vis pasvarstydavom galimybę įsigyti prieškarinio statymo namuką ir jį renovuoti. Atrodo svajonės ima ir netikėtai išsipildo.

Kai pasigyriau mamai apie "naujus batus". Ji man priminė, kad aš dar maža sakydavau: "kai uzaugsiu gyensiu kaime; tulesiu daug vistu, sunu..."


P.S. nepasiilgsiu, kaip virš manęs kaimynai kakoja ar stumdo baldus, juo labiau, kaip kaimynė kasdien su aukštakulniais po namus laksto per laminata.


Truputis statistikos:

• Vilniaus r. sav., Rukainių sen., Kijonių km. (įdomu, kad žemės sklypas turi adresą, o namas neturi).
• Apie 30 km. iki Vilniaus centro (čia jau kaip kas skaičiuoja), imu vidurkį).
• Beveik hektaras žemės.
• Lygumos.
• Turiu požeminį rūsį su žemių kauburėliu (čia man kažkas nerealaus).
• Turiu 3 artimiausius kaimynus (su viena šiandien susipažinau - absoliučiai lenkakalbė, bet labai geranoriška, turi 4 šunis, iš kurių 3 laksto palaidi; džiugina tai, kad nereikės laikyti nuosavo šuns).
• Įsigijom - šiandien (labai simpatiškas raktas. Diedukas buvo kalvis, tai jo gamybos spyna. Raktas tikrai netilptu i jokią kišenę. Durų rankenos su tokiais žemyn nuspaudžiamais liežuvėliais ir yra numindytų slenksčių - juos dievinu, primena vaikystę kaime).

Skirtingiems žmonėms reikia skirtingų dalykų. Vienus džiugina pseudominimalistis stilius, kai ant visų palangių prisistato žvakių ir įvairiausių statulėlių. Kitus žavi retro stilius, kai išsimargina sienas vaivorykštės spalvom. Kita teigia, kad išpažysta baroko stilių ir prisistato pseudosenovinių šaldytuvų su ledo kubelių gaminimo priedu. O as vat ėmiau ir nusipirkau vintažinį namą su visasi jo privalumais. Turiu "pečių su dukofke".

Mes netgi televizorių turim.

Mano vaikis visą vakarą prašė įjungti televizorių, nes dar tokio namatęs.

Nugis ir negaliu nepasigirti savo "krištoliniu sietynu".

Nugis kaip namai be duonkepės su LCD ekranėliu, 10 funkcijų ir prienamais 5 priedais. O gal svarbiausia duonos kvapas namuose?

Nežinau. Jeigu turėčiau nors krislelį loginio mastymo - išsigasčiau. Galbūt baisu gyventi be patogumų, purvinam name, su nepjauta žole. Galbūt baisu žiūrėti per apmusijusį langą į žiemą be sniego. Galbūt negražūs kaimynės šunys. Galbūt reikės daug kūrentis, kad būtų šilta.

Bet...

...man, galvojant apie tuos namus, kvepia cinamonu, jaučiu vilnonių kojinių šilumą, glostau katę... Man to užtenka. Jaučiuosi laiminga. Aš jau žinau kur statysiu savo minkštą ir jaukų fotelį (kurio dar neturiu ir tobulo dar neradau jokioje parduotuvėje). Žinau po kuria sena obelim stovės mano suoliukas. Žinau,kur kabos vaikų sūpynės. Žinau,nuo kurio kalniuko mano Po šią žiemą čiuožinės. Žinau, kur vasaros rytais gersiu kavą ir žinau iš kokios taurės vakarais gerisiu vyną. Žinau kaip kvepės oras, kokios spalvos bus dangus ir kokias knygas skaitysiu.

P.P.S. gabaliukas sienos šiandien jau nugriautas...

 

 

 

 

Biurokratija? :D :( ....

Vis sėdžiu ir sėdžiu bandydama sudėlioti popierius popierėlius ir visas kopijas krūvelėmis surūšiuoti. Norint parduoti butą - reikia nei daug, nei mažai - tik dviejų papildomų lapelių, kurių mes, deja, dar neturim.

Persiskaitau teisininko patarimus, kokių dokumentų teismas prašo. Kyla papildomų klausimų. Skambinu į teismą. Man liepia dar kartą skaityti teisininko patarimus. Man vis tiek kyla klausimų. Nepatenkinta į juos atsako.

O kam reikalinga elektroninė gyvenamosios vietos deklaracijos sistema ir elektroninė Registrų centro duomenų bazė, jeigu net teismas prie jos "neprieina" (arba nenori)?

Norint gauti banko leidimą reikia būti TIKTAI naglam ir įsiprašyti audiencijai pas tetą bankininkę be išankstinio užsirašymo. Pažada pažymą išduoti per tris darbo dienas.

Surenku šūsnį kopijų ir išsiunčiu vyrą į teismą. Liepia pasiskambinti (ir vėl) po trijų dienų. Paskambinus sudiktuoja kokių popierių trūksta. Pažadam papildyti ir paprašom, kad teisėjai užsimintų, kad viską pristatysime. Maloni mergaitė pažada viską sutvarkyti. Sako paskambinkit penktadienį. Skambinu ketvirtadienį - ji "oi, pamiršau...". Smagu tai, kad geranoriška mergaitė ir viską sutvarko per pusdienį.

Ketvirtą dieną išsiunčiu vyra į banką, nes niekas pažadėtąją dieną neskambina. Mergaitė bankininkė - "oi, pamiršau...".

Pokalbis vėl su teismo mergaite telefonu. Išaiškinama situacija (nes atsiranda žmogus, paprotinęs, kad reikia skambinti dar kartą, kitaip atmes prašymą su sąrašu kokių dokumentų trūksta ir vėl visa procedūra iš eilės).
- Tai aš viską suprantu, bet popierių vis tiek reikia...
- Kokie blankai tiks?
- Negaliu pasakyti.
- Bet jūsų praktikoje jau pasitaikę tokių atvejų? Kokius dokumentus pristatydavo?
- Žinoma, pasitaikę, bet, matot, kiekvienas atvejis individualus...
- Suprantu (peeeeeppptttt, mintyse).
Galiausiai sutariam, kad galima neišmanyti tam tikrų dalykų, o Lietuvos įstaigos, turinčios išmanyti, irgi nevisada išmano. Kabliukai:
* perkant-parduodant būstą, kai yra nepilnamečių vaikų, geriau nurodyti preliminariose sutartyse vienodą laiko tarpą iki tikrosios sutarties pasirašymo. Priešingu atveju reikia įrodyti, kad vaikai turės kur gyventi.
* perkamo "dvaro" žemė Registrų centre nurodyta viename kaime, o namas jau kitame. Šiuo atveju nereikėjo jokiu papildomų dokumentų, palinkėjo sėkmės aiškinantis, kur mes gyvensim.

Galiausiai mergaitė teisininkė pažada išrašyti leidimą rytoj (tikiuosi nepamirš). Susimąstau, ką veikia teisėjai, jeigu visą darbą daro teisėjų padėjėjai...

Tikėkimės pas notarą nestrigsim.

Kopimas aukštyn ar žemyn

Judėjimas vertikaliai ar horizontaliai? O kaip geriau? Kaip teisingiau?

Jau prisiklausiau kaip gyventi tesingai. Dabar gyvensiu pagal save (lyg iki šiol to nedariau). Gal aš noriu šokiruoti modernųjį pasaulį, gal aš noriu šokiruoti drąsius ir teisingus žmones, gal aš noriu šokiruoti save. Reikia gi suprasti, kas per daiktas yra nuobodulys ir kaip su juo kovoti. O kovoti reikia visur ir visada - toks jau tas džiunglių įsakymas ar įstatymas, o gal ir apstatymas.

Taigis, prasideda permainos. Parduodam savo mylimą butą ir perkam Rūgpienius. Su labai vietiniu šildymu, labai vietine kanalizacija, labai vietiniu vandentiekiu ir pusantros elektros. Bet už tai su ūkiniais pastatais ir beveik hektaru žemės. Vyro džiaugsmui - bus kur traktoriuką laikyti.

Visiems baisiai cekava - kokį mes turtą įgyjam. Visiems gi reikia pasiskaičiuoti - kiek mes turtingi, o kiek gi mes vargšai. tai va - mes iš gyvenimo su pilnais patogumais, kur net šiukšlių į lauką nešti nereikia, kraustomės į tyrus. Tamsta civilizacija, miesto vaikas ir kaimo vaikas. Tik įdomu ar nereikėtų sukeisti vietomis atsižvelgiant į tam tikrus faktus.

Sode verdant bulves, baigiasi dujos. Kaimo vaikas, nusiteikęs optimistiškai nutaria bulbas virti ant laužiuko. Negi ji pirma tokia. Tamsta civilizacija stebi ir nieko nesako. Kaimo vaikas atsineša lygiai keturias plytas - padaro laužavietę. Tarp plytų prideda (skambiai pasakyta) plonų šakelių, sausos žolės, sudžiūvusių aviečių stagarų ir pučiant žvarbiam vėjui šiaip ne taip įžiebia savo aukurą. Ant viršaus uždeda cinkuotas groteles (labai savimi didžiuojasi, kad sugalvojo kaip padaryti, kad puodas neįkristų į ugnį), uždeda puodą ir eina gėrėtis kraštovaizdžiu. Po gero pusvalandžio grįtą patikrinti ar bulvės jau išvirė. O vanduo net nesušilęs, mano laužas užgęsęs. Nors imk ir graužk žalias bulves. Ateina tamsta civilizacija su geru glėbiu storų malkų ir pareiškia: "norėjau pažiūrėti kuo viskas baigis...". Kaip tikras vaidilutė (piromanas) užkuria liepsną, uždeda puodą, pakomentuoja nedraugiškai cinkuotas groteles (nuraminu, kad puodas uždengtas) ir nueina ieškoti sausainių, nes matote badu jis čia vienas miršta. Bulvės net taškosi, kaip verda.
O ką? Svarbu rezultatas ir komandinis darbas (arba atvirkščiai).

Taigi, viskas nuo pradžių:
*ketvirtadienį vakare nuvažiuojam apžiūrėti namo (žiūrėdami į skelbimą nutariam, kad ir taip rasim). Tamsu. Namas kaip ir panašus į nuotraukose esantį (bet jie visi velniškai panašūs su milijonu gonkelių). Lange šviesa. Sakau reikia paklausti ar čia tas namas parduodamas. Lenkynas. Išsiunčiu vyrą. Jis neryžtingai sustoja už kelių žingsnių, tada labai atsargiai iriasi tolyn, baukščiai žiūrėdamas į lojantį šunį. Išlenda bobulytė. Nuoširdžiai išdėsto, kad namas parduodamas su visa žeme. Paprotina jaunuolį, kad reikia atvažiuoti dieną į žvelgybas. Grįžtam namo (kelionėje bent vaikai pamiegojo). Užmogdom vaikus. Toliau tyrinėjam nuotraukas. Vyrui kyla įtarimas, kad buvom ne prie to namo.
* penktadienį pasiskambinam agentui susitarti dėl apžiūrėjimo. Namas jau pusantrų metų negyvenamas. Agentas sunerimęs paklausia kokia dar bobulytė? Gal ne tą namą apžiūrėjom (sukirba mintis, kad bent jau šunio palikimu su namu negausim).
* šeštadienį nuvažiuojam į žvalgybą (tikrai prieš tai ne tą namą apžiūrėjom). Ai, tinka, perkam.
* šeštadienį vakare įdedam skelbimą dėl buto pardavimo. Po dešimt minučių paskambina vyrukas ir siūlosi 22 val atvežti rankpinigius, kad tik neparduotume buto. Kyla įtarimas ar ne aferistas. Bet savo vežamų pinigų gi nevogs... Pažadam buto per naktį neparduoti ir sulaukti ryto.
* sekmadienį iš pat ryto gaunam rankpinigisu ir pasirašom sutartį.
* o Dieve, dokumentai...