Turtingėjam. Šiek tiek mainom, šiek tiek perkam. Gavom dovanų naują gaidį.
Į savo moteriškių būrį įleidus konfliktų išvengėme. Smagu į jį žiūrėti, kaip jis vištoms burgzdamas rodo kur reikia lesti. Vištas anksčiau miegoti suvaro į vištidę. Vištas varo dėti kiaušinių. Mano vištos kažkokios iš žmogėdrų giminės - jos nuolatos alkanos. Ramiai pro jų aptvarą nepraeisi. Iš pradžių matėsi, kad gaidys jaučiasi pasimetęs, negalėdamas suvaldyti savo bobinčiaus. O dabar jau ir tas - tik trinkteli durimis - ir gieda visa gerkle.
Baigiantis sezonui, spėjom pabandymui nusipirkti ir viščiukų. Šiaip, perkam mes vištieną "Maximoje" ir ją valgom. Gyvi, sveiki ir sotūs. Keliantis gyventi į kaimą, diskutavom apie mėsinių vištų auginimą. Pradėjom tuo domėtis. Atrodo viskas paprasta nusipirki vienadienių viščiukų ir per pora mėnesių turi apie 2,5 kg sveriančios vištienos. Ale... Pradedi domėtis jų genetika... Ir nebenori jų valgyti... Vis dar valgom prekybos centrų vištieną, bet auginamės jau ne monstriukus, o brandesnę mėsą auginančius paukščius. Šiaip, pabandymui, pažaidimui.
Skaitinėjau visokius forumus vištų auginimo - bijau, kad apsirgau paukčšių gripu. Jau sąrašas veislių suraštyas, ką noriu pabandyti auginti. O žąsys vis dar stovi įsigijimo eilėje, kaip kiemo puošmenos ir sargai. Pasirodo Kinijoje, žąsis kaip sarginius šunis dresuoja.
Vištidei sukinstravom stogą ir užkėlėm ant ratų. Dabar ji beveik mobili, tik labai sunki. Todėl perstumta šiek tiek toliau nuo kiemo ir palikta įleisti šaknis.
Dabar planuose - didelės paukštidės įrengimas. Taip sakant - vyras žmonai kaip ir pažadėjo vištidę pastatyti.
Pradėjom statyti antrą šiltnamį. Kaip gera turėti daug žemės...
Beveik aptinkuotas rūsys. Liko tik padaryti stogą. Ir dar reikia susirasti dekoratyvinių augalų, kurie mėgtų augti šiaurinėje pusėje. Vaizdas pro langus vis, po truputį, bet gražėja.
Ir fasadas keičiasi. Apšiltinom vienu sluoksniu vatos ir aptraukėms vėjo izoliacine plėvele. Planuose - kitais metais pasikeisti stogą ir apšiltinti dar vienu sluosniu vatos, o tada jau bus galima ir dailylentes kalti.
Pastatėm vaikams sūpynes. Iš to ką turim. Derinant prie aplinkos. Gal... kažkada... Prie viso šito statinio atsiras ir namelis medyje.
Viduje - beveik visos sienos apsuktos gipso kartono plokštėmis. Sužinojau, kad jie nuspalvinti skirtingomis spalvomis ne dėl to, kad linksmiau būtų. Vonia tapo žalia. Siena numaliavota juoda hidroizoliacija. Už tai dabar po dušu galima kaip civilizuotiems žmonėms praustis - atsistojus, o ne tupėti vonioje virš galvos laikant dušo galvą.
Džiugina turbūt ir daržovių derlius. Gyvenime nesu užsiauginusi tokių didelių morkų, svogūnų, porų. Bet gyvenime nesu taip ir "nusikoncervavus", kad į puodus net žiūrėti nebesinori. Šiandien kaip tik sudorojau vieną moliūgą - prisigaminau moliūgų tyrės šaldiklin ir pasiruošiau gaminti moliūginius saldainius. O tų moliūgų...
Šiandien net kilo mintis, gal nusipirkti keletą žąsiukų ir pradėti mokytis jų dresūros. Jie, kiek skaičiau, gali augti misdami praktiškai tik žole. Tai gal ir moliūgai jiems sueitų... Eisiu skaityti - kaip žmonės žąsis augina. O tai lietuvių kalba yrą išleista 2 knygos apie paukščių auginimą ir abiejų tiražai išparduoti. Viena leidykla jau net užsidariusi. Svarstau pradėti skaityti rusiškai, bet morališkai negaliu prisiversti kirilicos slebizavojimui.
