Kurį laiką, man akis šiltnamis badė taip:
Į kluoną tvarkingai sutalpinom mūsų naująją priekabą su polikorbonato lakštais, o vat šiltnamio griaučius supakavom į garažą.
Staigiai (lietuviškai) atšilus orams šiltnamis per pusantros dienos nukiūtino į savo vietą ir apsivilko polikorbonatą. Dar tą patį vakarą iškrausčiau savo palangių puošmenas į šiltnamį. Kadangi šiltnamis dėl laiko stokos ilgai buvo konstruojamas, o aš iš godumo prisisėjau per daug pomidorų, tai jie ėmė ir išstypo. Todėl interjeru kol kas negaliu džiaugtis ir jį demonstruoti. Į šiltnamį įbėgu greitai užmerktomis akimis, palaistau savo paliegėlius ir bėgu lauk.
Net nežinau kaip čia tą suvalkietį pavadinti: taupiu, skūpiu, praktišku ar dar kažkaip. Bet greičiausiai jis tiesiog godus. Tai vietoj to, kad protingai imčiau ir sukasčiau 3x6 m žemės sklypą, aš sukasiau 6x6 m. Bet iš tikrųjų, tai čia viskas per kvailą galvą - sukasiau šiltnamiui žemę, o paskui nutariau, kad noriu jo šiek tiek tolėliau, taigi teko kasti dar kartą. Kita vertus, nėra to blogo, kas neišeitų į gerą - ateityje šalia ketinam pasistatyti antrą šiltnamį: žemė jau bus paruošta. O šiemet tuneliukuose gyvens agurkai su paprikom (nes kažkam pasirodė maža daržo ir susikasė dar gerą gabalą).
O kasti mes mėgstam... Tik atšilus orams išrausėm per visa kiemą du naujus griovius. Nes užsimanėm vandenį turėti prie garažo ir prie namo. Dar prireikė naujai elekrą pasidaryti rūsyje. Tai ir vėl kiemas buvo pasipuošęs zigzagais.
Atsižvelgiant į tai, kad mūsų kaimynai vis dar iš šulinio vandenį kibirais į namus nešioja, tai mes dar praeitais metais krizenom: koks sunkus tų ūkininkų gyvenimas, kai reikia laistyti daržus atsukus kraniuka. Bet gi ar tuo tenkinsiesi, kai reikia šlangas tampytis. Reikia gi kuo efektyviau. Dabar pradėjom galvoti apie lašelinę šiltnamio laistymo sistemą.
Kur buvo žolė - tapo arimai. Pavasarį ir vėl klimpau. Katastrofiškai. Tai nutariau, kad į darbą važiuojant nereikėtų ant batų autis maišelių, reikia pasidaryti normalų įvažiavimą į kiemą ir takutį iki mašinos. Pradėjom:
Būsimam naujam takuliui nurausiau gabalą žemės ir jį išvežiojau visur aplinkui. Dabar laukia linksmybės su akmenimis ir plytomis - padaryti neskęstantį pagrindą automobiliams. Už tai žolės pjauti mažai reikia. Pernai gerą pusdienį su žoliapjove lakstydavau, dabar per valandą susisuku.
O kad nebūtų liūdna laukti reikšmingesnių pokyčių, bandau gražinti aplinką. Formuoju augalų saleles, žaidžiu su gėlynais ir jų formomis. Susikūriau keletą prieskonių kalniukų prie daržo.
Linksma po kiema su kastuvu lakstyti. Bet jau pradedu norėti traktoriaus, o ne pati juo būti. O tai tas nuolatinis burzgimas labai jau lūpas sausina.
