Speiguose

Pareina mano brangusis kažkurį vakarą iš "miegamojo" ir pareiškia, kad kaminas gražiau atrodė per stogo vidurį. Apsidžiaugiau, kad manęs neišvijo laukan pažiūrėti ir įvertinti, nes "tamsu". Primena istoriją su sodo tvora. Pernai žiemą kolektyviai nutariam, kad tvoros netversim, kol nepasistatysim namo. Pavasarį manęs klausia kokie tvoros stulpiukai man gražesni: apvalūs ar keturkampiai. Aš aišku apanku: pasirodo jų būna įvairių formų. Žinoma, aš žinau, kad tvora laiko stulpiukai, bet niekada nesu atkreipusi dėmesio kokios jie formos. Žinau, tik, kad būna įvairių spalvų. Taigi nusitempia mane artimiausią savaitgalį į turgų ir supažindina su stulpiukų įvairove: pasirodo jų būna ne tik, kad skirtingų formų, bet ir skirtingų aukščių, storio, skirtingi dangteliai, skirtingi tvoros tvirtinimai. Kantriai išklausau paskaitą, paklusniai palinksiu galva, pasakau, kad vyras teisus ir sužinau, kad jau suskaiciuota kiek tų stulpiukų reikės, kiek tvoros reikės ir kad mes šią vasarą tveriam tvorą.
Taigi, kaminas jau rūksta. Pajungė "buržuiką", kuri sildo mūsų vandens vamzdžius nuo užšalimo, nes mes to namo galo dabar nenaudojam (įdomu kodėl...).

O su tuo vandens užšalimu irgi įdomiai gaunasi. Pripasakojo mano ekspertas man visokių pasakų, kokiam gyly vanduo užšala (žemėje). Išrausėm giliausią griovį. Ale, kad vanduo šuliny užšala - nesusimąstėm. Tai per šalčius vyro rytinis ritualas eiti atitirpdyti vandenį šuliny ir vamzdžio atkarpoje nuo vandens iki grunto.

Pagaliau pagamino ir mūsų langus. Nugi gražu ir šveisti nereikia - ir taip balti. Net namai šviesesni atrodo. Ir šilumos daugiau sau pasiliekam. Pamatavom su bekontakčiu termometru, tai per langą maziau šilumos pabėga nei per sieną...

Ir malkų dar pasigaminom. Dar vieno statinio kaip nebuta - dingo pirtis ir kalvė nuo musu sklypo paviršiaus. Rąstai gražiai sugulė į garažą - lauks sukūrenimo.

Aš gi šilumą mėgstau... Atsikeliu kažkurį rytą: kakta juoda, pagalvė juoda - vadinasi, moteriškė, naktį pečių kūreno...