2014-02-26

Atviri horizontai

Nusigriovėm tvartą.



Atsivėrė vaizdas į mūsų kasdienybę. Pirmadienio rytas. Žiūriu kaimynė bėga į kitą kaimo galą. Žiūriu... parbėga nešina dideliu mėlynu cilindru. Kaip tik iš vakaro man vyras aiškino apie akumuliacinę talpą, prirodė vaizdelių. O, galvoju, akumuliacinė talpa. Ale atsineša arčiau. Ne. Tai prabangioji skalbimo mašina "Ryga". Tobulėja.
Mes čia kaip tik iš vakaro sprendėm dilemą, ar tik kartais ne vienas arklys ant viso kaimo. Pasirodo ir skalbimo mašina bendra nuosavybė.
Ryto linksmybės tęsiasi.
Atvažiavo du vyrukai vandens iš gręžinio pumpuoti. Dirba. Beje, mes jau turime gręžinį.




Atvažiuoja kaimo verslininkas su arkliuku šiferio susirinkti. Atsiprašo, kad arklys murzinas. Čia neskaitant to, kad neaišku, kuris iš jų murzinesnis. Pliusai arklio naudai, kad jis turi visus dantis, negirtas ir nesubraižytu veidu. Paglostau arklį, nes labai prašo jį paglostyti. Tiesą pasakius, tenka sukaupti visus drąsos likučius. Bijau aš ko tai gyvulių... Krauna į savo transporto priemonę šiferio lapus ir pukši. Sužinau, kad vakar buvo Rusijos armijos pergalės diena. Šventė. Nesulaukia užuojautos. Gręžinistai jau šypsosi, santūriai.
Pavargo vyrukas, nutarė pabendrauti su gręžinistais. Klausia:
- Jūs čia santechniką darot?
Tyla. Keli mąslūs "chmmmmm".
- Ne, čia gręžinys.
- Aaaa, tai santechnika... (išmanus veidas)
- Na ne, gręžinys... (aiškina kas tai per daiktas).
Rimta veido išraiška inteligentiškame veide. Mąsto. Nutaria dar pabendrauti:
- Kiek čia viskas kainuos?
- Aštuonis.
- Aaaaa, tai čia visai nedaug...
Žiūriu vienas gręžinistas nusisukęs prunkščia. Kitas bando santūriai šypsotis. Aš jau šluostausi juoko ašaras.
Linksmai prasidėjo diena.
Dar ir Bibliją mergaitės bandė įsiūlyti.



Kad nebūtų "brenda ragana per purvynus nepalikdama pėdų...", pasidarėm vienai mašinai takutį. Oi kiek dar darbo liko. Ir kiek pliurzynės.



Pajaučiau ir aš pavasarį. Tvarkausi aplinką. Panašu, kad mum reikia buldozerio.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą