Kai moteriškė nueina duonos pirkti... Siulam buvo akcija... Pamačiau siūlus, kurių man visai nereikėjo, nemėgiamos spalvos. Bet man jų reikėjo. Ilgai nežinojau, ką man su jais daryti. Ėmiau ir virbalus, ir vąšelį. Ir... Deja, pradėjau nerti iš jų servetėlę. Nėrimo eigoje milijoną kartų norėjau mesti šitą paiką užsiėmimą. Bet net seilės tįso, kaip aš noriu apvalaus stalo ir ant jo didelė nertos staltiesės iš tokių siūlų. Dar man reikia fotelio su apvaliu užtiesalu ant galvūgalio iš tokių siūlų. Ir dar reikia šalio. Ir dar tyliai pasvajoju apie suknelę...
Tai vat. Kol kas šia kuklia servetėle papuošiu stalą. Ant baltos staltiesės - puikiai tiks.
Rinkausi stambesnį vąšelį, nei rekomenduojama. Nes pabandžius nerti smulkesniu, nėrinys prarasdavo tą minkštumą, purumą ir švelnumą. Dėl ko man tie siūlai ir patiko. Dėl stambesnio vąšelio (o gal dėl siūlų pūkuotumo )akys gavosi netolygios ir didesnės (bet man žavios). Dar padariau vieną klaidą. Bandžiau nuardyti ir ištaisyti, bet viskas tik vėlėsi. Todėl nutariau, kad kaip nemokančiai nerti, bus gerai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą