Šitas tinklaraštis kažkada atsirado todėl, kad keitėsi mūsų gyvenimas. Buvo daug klausinėjančių - kas vyksta, kaip, kodėl... Reikėjo daug kartų aiškinti tą patį per tą patį... Tada daug kartų reikėdavo atlaikyti nusistebėjimus, pamokymus... Taigi, pradėjau rašyti tinklaraštį.
Dabar mes pradedam naują mūsų gyvenimo etapą. Pavadinimas išlieka tas pats, nes projektas susiję su mūsų sraigiškais namais.
Nuo vakar pradėjom lankyti GIMK kursus - tai SOS "Vaikų kaimo" organizuojami kursai globėjams ir įvaikintojams. Taip - pagaliau pribrendom ir pradėjom vaikų globos procedūrą.
10 metų kalbėjom apie tai. Iš pradžių kalbėjom apie įvaikinimą - nes aš bijojau išsiskyrimo su vaiku, kuris su laiku tampa savas. Paskui pribrendau ilgalaikei globai. Pradėjau galvoti, kad vaikui galima pagalbą suteikti ir laikinai - kad jis turėtų ramią šeimą, kuri galėtų tapti atsvara jo gyvenime.
Šiais metais Lietuva pradėjo globos įstaigų reformą. Užsibrėžė (ar tik ne iki 70 procentų per šiuos metus) naikinti laikinų vaikų globos namų. Nes netgi lietuviai pagaliau suprato, kad vaikai augantys globos namuose praranda savarankiškumo ir kitus įgūdžius. Puiku, jeigu nekiltų klausimas - o kur tuos vaikus dėti... Taigi - tai buvo akstinas, kuris paskatino pateikti prašymus dėl laikinos vaikų globos. Šiek tiek gąsdina tai, kad vaikas ateis į šeimą, o paskui teks su juo išsiskirti. Bet, kita vertus, džiugina, kad galbūt šeima, per tą laikotarpį, išmoks pasirūpinti savo vaiku ir vaikas toliau galės sėkmingai augti savo šeimoje.
Su vyru juokėmės, kad prieš 10 metų skaitydavome apie tas pačias problemas, kylančias įvaikinimo/globos įteisinimuose, kaip dabar susiduriame patys.
Kas džiugina - SOS vaikų kaimas - jie mūsų globos procedūros organizatoriai. Jie patys pasimetę šiame naujame procese - profesionali globa. Neturi pakankamai resursų, neturi patirties, susiduria su lietuviškos biurokratijos labirintais, bet jie tiki tuo ką daro. Visada geranoriškai nusiteikę. Vadovaujasi tarptautine gerąja patirtimi. Ir supranta, kad vaikams geriau augti šeimoje. Kartais net atrodo, kad stengiasi apeiti biurokratijos vingrybes su tikslu, kad spėtų paruošti kuo daugiau šeimų vaikų globai, kad jiems nereikėtų papulti į laikinos globos namus, į krizių centrus.
Liūdina tai, kad valstybinis sektorius stipriai šlubuoja. Bendraujant su Vilniaus rajono savivaldybės VTAS specialiste kyla daug minčių - nuo: ar moteriškė tyčiojasi, ar čia kokia slapta kamera paskambino. Ramiai viską apsvarsčius, pabendravus su kitų savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistais - supratau - ji nemoka naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, nemoka naudotis duomenų bazėmis ir jai būtinai reikia, kad žmogus atneštų popieriuką su spaudu ir pakištų jai po nosimi.
Nežinau kada valstybinis sektorius pasikeis. Nežinau ką reikia daryti, kad jis pasikeistų. Galvoju - jeigu aš parašysiu skundą skyriaus vedėjui - pabars (gal) darbuotoją ir viską gražiai užglaistys atsiuntę neaiškios kilmės atsakymą į mano laišką. Kita vertus, visi visuomenės pokyčiai prasideda nuo atskiro individo. Jeigu aš galiu padaryti gerą - aš padarysiu, dar kažkas padarys, kol galiausiai didžioji visuomenės dalis taps geresnė. Jeigu aš lauksiu, kol pasikeis požiūris į žmogų, pati nekeisdama savo gyvenimo, savo pažiūrų - bijau, kad sulaukusi senatvės būsiu baisiai susiraukšlėjus ir nepatenkinta gyvenimu.
Tinklaraštis atsirado todėl, kad aš norėjau džiaugtis savo namais, namų pokyčiais, mūsų kaip šeimos augimu savo namuose. Nenorėjau nieko paskatinti bėgti iš miesto į kaimą, auginti savo daržoves, vištas. Džiaugtis gamta. Rašydama apie vaikų globą - aš labai tikiuosi bent vieną skaitantįjį paskatinti irgi imtis tokios iniciatyvos. Suprantu, kad pirminis mano įrašas nenuteikiantis džiugiai dėl biurokratinių kliūčių, bet tikiuosi ateityje rašyti teigiamus įspūdžius apie visą profesionalios globos modelį, jo įgyvendinimo iššūkius ir jų įveikimą, teigiamą patirtį ir įspūdžius - ką vaikai gali gauti augdami darnioje šeimoje. Kažkada sau viduje krizenau, kad reikės savo vištas padresiruoti, kad galėčiau teikti vaikams gyvūnų, augalų terapiją.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą