2024-10-01

Santechnikos ir elektros pradžių pradžia

Namo įsijaukinimas, įrengimas ir renovacija įsibėgėją. Mėgaujuosi kurdama, spręsdama ir tardamasi. Sulaukiu nepaprastai daug palaikymo ir džiugesio mano laime.

Pirmasis mano plano etapas kaip ir įveiktas - pirmame nameliuko aukšte išmontavau medines grindis. Ir taip, aš tai padariau viena su vaikais 🥰 Nusipirkome du laužtuvus, du plaktukus, du kaltukus ir eksperimentavome 👻 Veiklos turėjome dviems savaitgaliams 🤗

Po medinėmis grindimis radome vasaros atostogas prie jūros 👀 Nukasus purųjį smėliuko sluoksnį atrasta kažkokia keista asla - lyg ir žvyras maišytas su moliu, kurį išlyginus guls nauji grindų sluoksniai. Išėmus durų staktas atrastas šiltinimas kiminais ir mediena, naudota vietoj armatūros lipinant sienas. Formaliai nameliukas - mūrinis, realiai, sudrėbtas iš kažkokių juodų akmenukų suklijuotų kažkokia neaiškia medžiaga 🤪 Šiuo metu, laisvu nuo miego metu mokausi apie tinkavimą ir sienų paruošimą dažymui 🤯


Mano mažame pasaulyje santechnika ir kanalizacija, kai iš krano bėga švarus vanduo, o į vamzdį suteka murzinas vanduo 🫣 Nameliukas turi prabangą - miestelio vandentiekį ir kanalizaciją, ir kasdienybę - lauko tualetą už tvarto 🤣 Jaučiausi kytra ir apsiskaičiusi, prisižiūrėjus youtube vaizdelių ir galvojau, kad padarius vandentiekį ir kanalizaciją, aš čia lengvai imsiu ir prijungsiu visą savo prabangą - atbėgantį ir išbėgantį vandenį 😇 Žiūriu aš dabar į tuos ragus kyšančius iš sienos ir suprantu, kad iki mano galimybių realizavimo dar reikės palaukti keleto vamzdelių ir varžetlių 🤓

Nameliukas turėjo du pečius ir kieto kuro katilą rūsyje. Toks mažas nemeliukas ir visas priraizgytas radiatorių ir vamzdžių 🥸 Labai norėjau savo kambaryje išsaugoti medines grindis, bet pradėjus ardyti nuo tolimiausio kampo ir planuojant vamzdelių labirintą, supratau, kad protingiau visas pirmo aukšto grindis daryti šildomas, o medines grindis palikti antrame aukšte kartu su radiatoriais. 


Kuriant namus nuolatos dalyvauju debatuose: pati neišsiardysiu grindų (tik iš interneto sužinojau, kad grindys demontuojamos), neišsikasiu smėliuko, nenusipjausiu žolės, neišsiardysiu tvoros ir šiaip nieko viena nepadarysiu 🤩 Patikėjau santechniku ir kad metalo savarankiškai į supirktuvę neišvešiu. Tad paskambinau metalo supirkėjui. Sutarus visas sąlygas metalo supirkėjas dar nusprendė pasitikslinti ar bus, kas jam padeda metalą pasikrauti į sunkvežimiuką ar jam reikia pagalbininką susirasti 🤡 Tai viskas ok sakau, padėsiu aš jum tuos radiatorius pasikrauti 🥳 Ir nutilo visi garsai telefone, kol nepradėjau įtikinėti, kad aš sveiko proto ir visai patikima 🤭 Sukrovėm viską ir išvažiavo mano radiatorių sverti.

Gerokai ilgesni debatai manęs laukė su ESO. Dvi savaites kankinausi. Aš jiem sakau - nėra pas mane elektros, jie man sako yra pas jus elektra. Aš ir vėl skundžiuosi, man liepia rašyti užklausą savitarnoje. Paskambinus paklausti koks atsakymas į mano užklausą savitarnoje, sako, tai jūs paraišką turite pateikti. Paskambinus paklausti koks atsakymas dėl paraiškos, sako juk nereikia jum paraiškos, jum reikia kreiptis per savitarną. Teta sužinojusi, kad man niekas neatsakė per savitarną, o telefonu liepė teikti paraišką, pažadėjo sujungti su kažkuo telefonu ir dingo. Vėl paskambinus į ESO labai atlaidžiai ir nuolankiai man bandė išaiškinti, kad pas mane yra 3 kw elektros ir dar pasitikslino ar kirtiklį įjungiau. O šitoj vietoj ir pasimečiau - nu o gal tikrai, apėjau? 😱 Sėdau mašinon, nuvažiavau į nameliuką ir vėl skambinau ESO, kad su kirtikliu viskas gerai, o vat su elektra visai blogai. O man ir vėl pasakoja, kad pas mane yra elektra, bet numoję ranka užregistravo gedimą ir atsiuntė meistrus 🫡 Atvarė meistriukai lenkiškai plepėdami ir sako - taigi pas jus nuo stulpo laidai atjungti, iš kur pas jus elektra bus 🤠 Užulipo į stulpą ir per 10 min sujungė man visas lempas 🥳 🥳 🥳


Ir negaliu nepasidžiaugti savimi 🥰 Internete, nemokamoje versijoje susibraižiau nameliuko projektėlį, nes elektrikui labai reikia projekto. Pradėjus planuoti elektrą, svetainė man išdidžiai pareiškė, kad panaudojau visus galimus nemokamus simbolius kurdama projektą, jeigu noriu nupiešti visas lempas ir rozetes, turiu mokėti 🧐 Suvalkiečiai nemoka už lempučių piešinukus ☹️ Nukeliavau į canva ir paturbinau su įkvėpimu savo projekčiuką 🥰




2024-09-15

Naujai augančios svajonės

Esu naminukas, prisirišantis prie daiktų, prie namų ir prie žmonių. Kažką gero ir mielo nešiojuosi iš praeitų gyvenimų ir kartais iš naujo kuriu naujus. Šiandien naujas gyvenimas manęs laukia kaime: tarp senų obelų, suskilusių sienų ir šiluma kvepiančių malkų.


Jau beveik nesustodama pagalvoti ar pabijoti, galiu pasakyti, kad turiu naują nameliuką, kuris palaipsniui taps sraigiškais namais. Techniškai tai 85 kv. m. dviejų aukštų namas, 34 arai žemės, vandentiekis, kanalizacija ir elektra, kurių dar nėra 🤗

Praktiškai tai 1964 metų statybos mūrinis (ar tai blokinis) namas, per savo amželį regėjęs naujus dažų sluoksnius ant grindų ir ant sienų. Sienų kietumas gali būti matuojamas beldžiant: tinkas nukrinta, dulkės nubyra, atsilupę dažai atsidūsta arba smėliukas pabyra 🥳


Pirmieji mūsų pirkiniai svajonių auginimui: du laužtuvai, plaktukai, kirstukai ir glaistyklės. Visko po du, nes kitaip neišeina pasidalinti darbais 🤭 Jeigu vienas ima plaktuką - ir kitam reikia, jeigu vienas ima laužtuvą - ir kitam reikia, ir taip be pabaigos...

Pirmosios ekskursijos metu be įtampos ir baimės pažaidėme su šunimis ir mėgavomės jų lojimu iš džiaugsmo 🥰 Atlikome eksperimentą ir išsiaiškinome, kad po grindų lentomis gyvena smėlis, žvyras ir viena kita pelytė namus įsiruošę 🥸


Jau keletą mėnesių mokausi statybos paslapčių: kanalizacijos vamzdžių nuolydis, šildymo sistemos, šiltinimo medžiagų charakteristikos, šilumos siurbliai ir gyvenimas krapštant nosį ilgais žiemos vakarais 🤩 Kompiuteryje paruoštas darbų planas, detalūs darbų sąrašai su photo instruktažais, o realybė tokia, kad jau dvi savaites bute gyvena dovanota vonia, atstojanti vaikam namuką, vonios kriauklė mėgaujasi odinio krėslo malonumais, o virtuvės kriauklė nuolatos maišosi po kojomis 😶‍🌫️ Šiuo metu trūksta tik dovanojamo klozeto prie pusryčių staliuko 🫠

O protingas veiksmų planas šiandien pasibaigė grindų ardymu būsimame koridoriuje, nes per koridorių eis kanalizacijos ir vandens vamzdžiai į tualeto kambarį ir virtuvę 👻


Šiandien vakarą pabaigsiu naujausiomis svajonėmis, o rytoj rytą pradėsiu skambučiais santechnikui, šilumos siurblio ir langų pardavėjams 😍



2017-06-26

Braškės

Visai sau netikėtai, prisivalgius turginių braškių, vakar padariau vaikystės atradimą - žemėtos braškės, nuskintos tiesiai nuo krūmo, netgi nevisiškai išnokę - SALDŽIOS. Higiena ir laimė prasilenkia, vienok. Kažkada darbiniais reikalai nusibeldžiau į dermatovenerologinį centrą su savo klientu. Gydytoja, konsultacijos metu, nedavė pacientui pasirašyti su savo rašymo priemone, nes jo rankos baciluotos. Paprašė pasirašyti manęs. Na, OK. Pasirašiau. Ir ji automatiškai dezinfekavo rašymo priemonę. Jeigu būčiau pikta teta - sakyčiau neetiška taip elgtis su kolegomis. Bet esu laiminga, todėl gerbiu gydytoją už savo srities išmanymą ir gebėjimą laikytis darbinių principų. O pas mane su higiena, žiūriu visai ne kas. Už tai laimės pilnos kelnės.


Kelios kolegės užsikabinę stebėti erelius ar kažkokius panašius paukščius - tiesioginė transliacija iš lizdo kiaurą parą. O aš nežiūriu. Ne kiaurą parą, bet radus laisvo laiko, aš stebiu savus erelius.




Labiausiai aš džiaugiuosi šituo pankovu. Niekada gyvenime nebuvau nei meškutis, nei zuikutis nei joks pūkuotas katinukas. Visada vertinau laisvę nuo visų tetų pasakų, pamokymų ir moralų. Šiuo metu, jaučiuosi save truputį praradusi, todėl šitą savo erelį visada nešiojuosi mintyse ir vis kaupiuosi grįžimui į save. Senstant darosi vis sudėtingiau būti laisvai. Labai daug suvaržymų. Bet dar pora metų, ir jau galėsiu sau leisti pradėti vaikėti. Vat tada, vėl pagyvensiu.
O šitie atsinaujinimo ciklai, mano vištinyke tęsiasi. Mano mergaitė nutarė tapti mama. Sėdi visa pasipūtusi, šnairai žiūri į visus besiartinančius, ir mušasi, kai pasiekia.



Mūsų kieme atsirado griovys. Keista į jį žiūrėti, kai pati nekasiau. Atrodo kažkoks svetimas, ne vietoje ir ne laiku. Atrodo mes turėsim daugiau elektros skaičiukų.


Ir vis kankina klausimas - viskas dėl savęs, dėl mūsų, ar dėl vaikų. Formaliai žinau - jeigu viską darysi dėl savęs, tada ir aplinkiniai jausis laimingi, nes jie bus dalelė tavęs. Tik nemoku savęs išmokyti galvoti kitaip.

2017-05-30

Ne vienas gyvenimas

Gyvendama su vaikais, aš gyvenu jau trečiąjį savo gyvenimą. Visas savo gyvenimo smulkmenas jau esu išgyvenusi. Dabar, augindama vaikus, išgyvenu naujai. Džiaugiuosi ir stebiuosi, ir iš naujo stebiuosi, kad tokie menki dalykai gali taip nuoširdžiai stebinti. Būna atlekia vaikai ir baisiausiai išpūtę akis mane įtikinėja nežemišku dalyku - alyvų būna ir baltų, kai lyja - ant balų iššoka burbuliukai, ant ilgom rankovėm maikės galima užsivilkti trumpom rankovėm, ir vis tiek šilta... Kažkada tuos mažus atradimus dariau pati - ir pati žiūrėjau išpūstomis akimis. Viskas nuoširdžiai stebino, kai tuos atradimus darė vyresnėlis. Kažkada pagavau save, kad aš jau trečią kartą savo gyvenime džiaugiuosi lygiai tais pačiais mažais atradimais.
Dabar pas mus gyvenimas verda naujais atradimais - ritasi nauji viščiukai.


Ir vėl naujas staigus pokytis. Vietoj to, kad iš ryto vaikai atsikėlę įjungtų televizorių gaudydami filmukus. Pirmiausia - bėga prie inkubatoriaus - žiūrėti į viščiukus. Pas mus viskas taip - nauja diena, nauji atradimai. Viskas keičiasi taip - tiesiog - vieną dieną. Kažkurią dieną mano vaikas pareiškė, kad jis miegos savo lovoje. Vakare pasikloja lovą ir atsigula į savo lovą. Nors prieš tai vakare visi sugriuvę į lovą skaitydavom knygą ir turėdavau pabūti lovoje kol jie užmiega. Drįstu teigti, kad su vaikais pas mus šiek tiek palaida bala. Ne aš su vyru esame jų gyvenimo šeimininkai. Jie patys yra sau šeimininkai. Mes su vyru nesiimame drastiškų priemonių, kad pakeisti vaikų įpročių, nors kartais jie mus pačius erzina. Tas pats ir su miegojimo įpročiais. Atrodo būtų tobula, kai vaikai vakare nusiprausia, išsivalo dantis, pasikloja lovą, atsigula. Tu su didžiausia meile ir šiluma paskaitai pasaką. Pabučiuoji nakčiai, apklostai ir eini gyventi savo naktinio gyvenimo. Bet...ne... Laikas nuo laiko vis primenam sau, kad reikia džiaugtis tomis akimirkomis, kai mes esame vaikams reikalingi, nes kažkada, kai mes norėsime su jais praleisti daugiau laiko, jie jau bus užaugę ir turės kitus gyvenimus.

Dar vienas atradimas - medus koriuose.


Jeigu kažkas valgo - tai dar nereiškia, kad nepavojinga, nes korys buvo avilyje...

2017-05-12

Kiekvienam savi žaidimai

Pagaliau prasidėjo pavasaris. Bent jau taip tikiuosi. O tai pomidorus į šiltnamį išsodinau su mintimi, kad jie privalo išgyventi. Nes į didesnius vazonėlius persodinti jau tingėjau, o indeliuose jau pradėjo skleisti tokį menką dvėselienos kvapą. Taigi išsikraustė. Jų vietą ant palangių užėmė agurkai. Agurkams iškeliavus į šiltnamį palanges okupuos moliūginiai. Šiemet, kaip visada, pažadėjau sau nebeauginti arbūzų, nes jie man neužauga, bet sėklų jau prisipirkau. Vis tiek žemė jau išdirbta. Vietos kiek nori. Kartu su mano mylimu vyru, užaugo ir jo žaislai.






Su naujais žaislais, suprantu, kad aš turbūt jau senstu. Vyras vis aiškina, kad čia man nupirko traktoriuką. O aš, ko tais, visiškai nedrįstu su juo važiuoti ir bijau net pradėti mokytis.

Po truputį, plečiasi ir mano ūkis. Kolektyvą papildė naujos vištaitės.


Tik man kaip visada, viskas iš atbulo galo. Dabar sergu dėl to, kad jom dar nepadarytas lauko aptvaras. Tai kol kas jos gyvena vištidėje ir persikrauna savo galvose navigaciją, kur jų namai.


Dar parsitempiau mėsinių vištų. Vėl sasso. Tik šiais metais jos kažkokios kitokios - trumpesniais kaklais ir snapais, ir piktesnės. Vis dar negaliu apsispręsti, kurios man labiau patinka. Todėl dar reikės išbandyti ir baltų mėsinių vištų, tik jau mažesnį kiekį.
O čia mūsų su vaikais naminukas. Tiems, kurie mėgsta namuose auginti žiurkėnus, papūgas ir kitokius smirdukus, galiu pasiūlyti šitą egzempliorių: meili, vaikai vakarais užmigdo glėby, pati užsirioglina ant kelių, sekioja iš paskos ir dar kiaušinius dės.


Kai aš ką nors statau, man viskas sugriūna dar iki sekančios dienos. Dariau smirdukams (mėsinėms vištoms) lauko apartamentus. Vakar gaminau, šiandien jau kažkas ne taip... Vyro naujausias projektas - šiemet pakeisti stogą. Atvežė pusę lentų. Jau vien kol jas pernešėm ir sukrovėm į gražius kalniukus, jaučiausi išsunkta kaip citrina. O kai pagalvoji, kad dar reikės ir ant stogo visa tai sukelti, tai tenka sirgti iš anksto.


Kol turėjom tik sodą, su nekantrumu laukdavau, kada gi pagaliau bus galima pirmą kartą nupjauti žolę. Pastebiu, kad dabar pavasario atėjimas siejasi su vidine katastrofa. Atsibodo jau viskas, tingulys suėmęs, vis tiek nieko nespėju - paroje katastrofiškai mažai valandų. Todėl dalį kiemo atitvėriau ir palikau žąsims ir antims. Jeigu nesugebės nušienauti man žolės, dar dasipirksiu žąsų. Jau net žinau kokių noriu. Ir žinau kokių ančių man dar trūksta. Tik bijau, kad tokiu atveju ir vėl pritruks žolės. Teks dar daugiau vietos paskirti gyvoms žoliapjovėms.

2017-04-17

Kada medus saldžiausias

Mūsų bičių ūkis nukentėjo per žiemą. Į vieną avilį įsisuko pelė, pridarė žalos, bet bitės išgyveno. Kitame avilyje bitės išmirė. Maisto pakako. Erkės kaip ir neįsisuko. Šeima buvo stipresnė, bet neišgyveno. Tikėtina, kad neteisingai parinkti tarpai tarp korių.
Net klausimų nekyla, kur avilys pirmiausia parsikraustė iš laukų - į namus. Situacijai įvertinti, apžiūrėti. Pasirodo, man net negyvos bitės kelia baimę. O vaikai padarė medaus inventorizaciją - saldus.






Apskritai, tik pradėjus auginti bites, teko pastebėti, kad saldžiausias medus yra tada, kai su krapštuku jį laižai tiesiai iš korio. Šitam skanumynui niekada neatsispiriama. Medus yra sveika. Sveika ir mamai paskui su šluoste palakstyti po namus: kur prilimpi - ten nuvalai.
Bitės jau net vardus turi (mažas jų kiekis, tai fantazija neišsenka). Jų gerove jau irgi rūpinamasi. Pripirkta facelijos sėklų. Pradėta formuoti formuoti bityno giraitė - vaismedžiai, kurie žydėdami maitins mūsų bites ir gausins vaisių derlių. Visada judėjimas tik įpriekį: vienas žingsnelis atgal ir didelis žingsnis į priekį.

2017-03-03

Naujausias projektas

Šitas tinklaraštis kažkada atsirado todėl, kad keitėsi mūsų gyvenimas. Buvo daug klausinėjančių - kas vyksta, kaip, kodėl... Reikėjo daug kartų aiškinti tą patį per tą patį... Tada daug kartų reikėdavo atlaikyti nusistebėjimus, pamokymus... Taigi, pradėjau rašyti tinklaraštį.

Dabar mes pradedam naują mūsų gyvenimo etapą. Pavadinimas išlieka tas pats, nes projektas susiję su mūsų sraigiškais namais.

Nuo vakar pradėjom lankyti GIMK kursus - tai SOS "Vaikų kaimo" organizuojami kursai globėjams ir įvaikintojams. Taip - pagaliau pribrendom ir pradėjom vaikų globos procedūrą.
10 metų kalbėjom apie tai. Iš pradžių kalbėjom apie įvaikinimą - nes aš bijojau išsiskyrimo su vaiku, kuris su laiku tampa savas. Paskui pribrendau ilgalaikei globai. Pradėjau galvoti, kad vaikui galima pagalbą suteikti ir laikinai - kad jis turėtų ramią šeimą, kuri galėtų tapti atsvara jo gyvenime.
Šiais metais Lietuva pradėjo globos įstaigų reformą. Užsibrėžė (ar tik ne iki 70 procentų per šiuos metus) naikinti laikinų vaikų globos namų. Nes netgi lietuviai pagaliau suprato, kad vaikai augantys globos namuose praranda savarankiškumo ir kitus įgūdžius. Puiku, jeigu nekiltų klausimas - o kur tuos vaikus dėti... Taigi - tai buvo akstinas, kuris paskatino pateikti prašymus dėl laikinos vaikų globos. Šiek tiek gąsdina tai, kad vaikas ateis į šeimą, o paskui teks su juo išsiskirti. Bet, kita vertus, džiugina, kad galbūt šeima, per tą laikotarpį, išmoks pasirūpinti savo vaiku ir vaikas toliau galės sėkmingai augti savo šeimoje.
Su vyru juokėmės, kad prieš 10 metų skaitydavome apie tas pačias problemas, kylančias įvaikinimo/globos įteisinimuose, kaip dabar susiduriame patys.
Kas džiugina - SOS vaikų kaimas - jie mūsų globos procedūros organizatoriai. Jie patys pasimetę šiame naujame procese - profesionali globa. Neturi pakankamai resursų, neturi patirties, susiduria su lietuviškos biurokratijos labirintais, bet jie tiki tuo ką daro. Visada geranoriškai nusiteikę. Vadovaujasi tarptautine gerąja patirtimi. Ir supranta, kad vaikams geriau augti šeimoje. Kartais net atrodo, kad stengiasi apeiti biurokratijos vingrybes su tikslu, kad spėtų paruošti kuo daugiau šeimų vaikų globai, kad jiems nereikėtų papulti į laikinos globos namus, į krizių centrus.
Liūdina tai, kad valstybinis sektorius stipriai šlubuoja. Bendraujant su Vilniaus rajono savivaldybės VTAS specialiste kyla daug minčių - nuo: ar moteriškė tyčiojasi, ar čia kokia slapta kamera paskambino. Ramiai viską apsvarsčius, pabendravus su kitų savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistais - supratau - ji nemoka naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, nemoka naudotis duomenų bazėmis ir jai būtinai reikia, kad žmogus atneštų popieriuką su spaudu ir pakištų jai po nosimi.
Nežinau kada valstybinis sektorius pasikeis. Nežinau ką reikia daryti, kad jis pasikeistų. Galvoju - jeigu aš parašysiu skundą skyriaus vedėjui - pabars (gal) darbuotoją ir viską gražiai užglaistys atsiuntę neaiškios kilmės atsakymą į mano laišką. Kita vertus, visi visuomenės pokyčiai prasideda nuo atskiro individo. Jeigu aš galiu padaryti gerą - aš padarysiu, dar kažkas padarys, kol galiausiai didžioji visuomenės dalis taps geresnė. Jeigu aš lauksiu, kol pasikeis požiūris į žmogų, pati nekeisdama savo gyvenimo, savo pažiūrų - bijau, kad sulaukusi senatvės būsiu baisiai susiraukšlėjus ir nepatenkinta gyvenimu.

Tinklaraštis atsirado todėl, kad aš norėjau džiaugtis savo namais, namų pokyčiais, mūsų kaip šeimos augimu savo namuose. Nenorėjau nieko paskatinti bėgti iš miesto į kaimą, auginti savo daržoves, vištas. Džiaugtis gamta. Rašydama apie vaikų globą - aš labai tikiuosi bent vieną skaitantįjį paskatinti irgi imtis tokios iniciatyvos. Suprantu, kad pirminis mano įrašas nenuteikiantis džiugiai dėl biurokratinių kliūčių, bet tikiuosi ateityje rašyti teigiamus įspūdžius apie visą profesionalios globos modelį, jo įgyvendinimo iššūkius ir jų įveikimą, teigiamą patirtį ir įspūdžius - ką vaikai gali gauti augdami darnioje šeimoje. Kažkada sau viduje krizenau, kad reikės savo vištas padresiruoti, kad galėčiau teikti vaikams gyvūnų, augalų terapiją.