Jau kuris laikas ruošiuosi čia pakrizenti iš savo bjauriųjų viščiukų. Kiekvieną rytą girdžiu kaip jie bando giedoti. Net negaliu sulyginti to garso su niekuo. Na taip juokingai kudakavimas pasibaigia pratęstu prikimusiu kūūūū.
Vakar 2 gaidžius pabandymui nucharakirinom. Šį kartą gavosi visai nesportininkai, o padorios mėsinės vištos. Aišku dar neragavau paukštienos, nes šaldytuve ir taip net pelė netilptų pasikarti. Bet supjausčiau. Tai mėsytė minkšta ir šilkinė. Vienas egzempliorius svėrė 2,6 kg, o kitas - 2,7 kg (išdarinėtas, 70 parų amžiaus).
Pasipildžiau savo moteraičių pulką. Visos dominantės. Visos labai draugiškos. Visos minkštos ir švelnios. Jau antri metai auginu vištas ir negaliu atsistebėti, kokios jos švelnios. Kaifuoju jas glostydama.
Fotografavom kartu su vaikais, tai nuotraukose beveik visos vištos atkišę subines arba be galvų. Šitas variantas pasirodė kokybiškiausias.
Prieš savaitę išsirito nauji 6 viščiukai. Buvo 7, bet vienas neišgyveno.
Vienas labai simpatiškas rainas, o kitas žiūrint prieš šviesą atrodo ryžiokai.
Beveik baigta augintuvė. Ir beveik užpildyta. Viršutiniuose aukštuose mėsniai viščiukai, apatiniame iš inkubatoriaus - nuosavi išperinti.
Dar laukia pagausėjimas po keleto dienų. Turi ristis veislinių vištų viščiukai. Labai svajojau apie vandens paukščius. Bet panašu, kad šiemet jau tiek nebeapžiosiu. Teks susilaikyti nuo savo nežabotų norų ir laukti kitų metų labai labai ansktyvo pavasario.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą