Pradėjo derėti agurkai. Pirmas agurkas per pusę vaikams. Vakar radom pirmą raudoną braškę. Abu vaikai žinojo, kad eisim ją pjauti per pusę. Ir aš pauosčiau kaip kvepia braškė tiesiai iš saulėtos vagos. Užtenka ir pauostyti, kad šidis apsaltų.
Per patį pienų žydėjimo piką, su vaikais po laukus su kibiru lakstėm ir žiedynus rinkom. Virėm pienių medų. Savotiškai namai kvepėjo procese, bet blynai ar pyragai su tuo "medumi" gaunasi pasakiški.
Dar tas medus, labai patiko bitėms. Į mūsų namus pasrikraustė spiečius bičių (ne pats atskrido, o maiše buvo parvežtas). Tai kaip naujakurėms, mes ne cukraus sirupo, o pienių medaus pamaitinom.
Parkeliavus bitėms,mano vyrai kas vakarą dingsta iš namų. Eina stebėti kaip bitės gyvena. Jaunasis vyras - turi savo nuosavą gobtuvą.
Šiandien pas mus atšalo, pradėjo šiaurės vėjai pūsti - tai mes savo medelius prie žemės pririšom. Vis svajojam apie gausius derlius ir galėjimą valgyti ir neatsivalgyti.
Šiandien kaip tik kaimynė pasakojo, kaip Vokietijoje žmonės važiuoja į specializuotus ūkius. Susimoka už įėjimą ir gali valgyti braškių kiek telpa, agurkų tiesiai iš lysvės, pomidorų. Tai mes ir diskutavom, kad taip tik atrodo pamačius pilną braškių lysvę, kad bus dar ir mažai. Bet valgai - ir gana greitai svoki, kad jau sotus; po kurio laiko suvoki, kad jau nebepasilenki prie tos brašės; paskui suvoki, kad ropojant braškių vaga, pilvą labai žemės trauka tempia; o... dar reikia grįžt atgal, į pradinį tašką, ir dar važiuoti namo.
Godumas. "Godumas aš" laukia rytojaus, nes rytoj turėtų ristis pirmieji inkubatoriaus viščiukai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą