Senais laikais, turint aukštąjį išsilavinimą, buvo galima ūkininkavimo pradmenų kursus baigti eksternu. Tie seni geri laikai jau praėję. Pasijaučiau aklavietėje. Skambinu mokymų organizatoriui, nes noriu pažymėjimo čia ir dabar. Man išaiškina kitus, įstatymo interpretaimo būdus. (Šiaip man reikėtų bent metus deklaruoti pasėlius, kad įrodyt ūkinę veiklą, patirtį). Galima dar: paprašyti šeimos nario arba giminaičio, kurie verčiasi ūkine veikla, kad išrašytų raštą, jog aš padedu jiems ūkyje; taipogi, jeigu turiu kokį pažįstamą, kuris ūkininkauja, kad seniūnijoje mane uždeklaruotų kaip savo ūkio partnerį. Išsiplepėjus pasakiau, kad turim dvi bičių šeimas (turbūt tiksliau du avilius). Tai vat, galima dar bitininkavimo ūkį deklaruoti. Ir galėsiu mokymus baigti eksternu.
Šaunu.
Pradedu domėtis kaip čia man tą savo ūkinę veiklą įrodžius.
Partnerystės su kaimynais nenoriu. Jie keistai mąstantys, o gal tiksliau sakyti - jų mąstymas man kažkaip nesuvokiamas.
Prieš du metus augino ožkas. Ganė mūsų pievoje. Paprašė leisti nusišienauti. Leidom. Nusišienavo, bet šieno nesusirinko. Ožkas rudeniop pardavė. Išaiškino, kad iš ūkinės veiklos nepralobsi. Šį sezoną parsivežė arklį. Šieno nesivežė. Einu kažkurią dieną kiemu - žiūriu arklys lauke vėdinasi, o tvarte kažkas mūkia. Užsižvengiau balsu. Gaila, kad jie asilo neturi, būtume kolektyviai pažvengę. Šieno nėra. Turi trijų metų senumo kažkur palėpėje užlaikyto šieno. Gyvulius šeria brandintu šienu. Pievos nebeturi. Pernai bulves laukuose buvo pasodinę. Rudenį viską aparė. Aš, aišku, tik iš knygų mokausi ūkininkauti, bet gal prastas vertimas, nes aš galvojau, kad bulves rudenį reikia nukasti, o ne aparti kaip žaliąją trąšą.
Tai vat. Skambinu į seniūniją, norėdama uždeklaruoti savo žemes. Man aiškina, kad man neapsimoka deklaruoti žemių, nes vis tiek per mažai turiu, kad gaučau išmokas. Tai, kad aš noriu popieriuo - moteriškei visiškai nesuprantama ir ji apie tai net nenori (atrodo) leistis į kalbas. Apsimetu visiška balvone ir išsiprašau susitarimo, kad man seniūnė gali parašyti ūkinę veiklą liudijantį raštą pagal nuosavybės dokumentus, kad mes tvarkomės įgytą valdą; arba ji dar gali uždeklaruoti valdą (suteikti numeriuką kažkokį).
Viskas bus gerai, tik reikia nepamiršti žvengti su visais asilais. Jau žmogus kai dinozauras, tai visur dinozauras. O man dar sakė, kad aš jaučiuosi už kitus protingesnė. Aš tiesiog jaučiuosi žvengenčiu asilu.
O kad žvengti būtų linksmiau, nusipirkau dvi naujas antis.
Buvau sau prisižadėjusi rašytis įsigytų paukščių pavadinimus, nes sugebu sumaišyti arba pamiršti. Jaučiuosi jau pamiršusi. Bet atrodo - tai muskusinės antys. Jos nerealios - sėdi sau ant laktos ir čirškia galvas kraipydamos. Tokios pankiškos, su šukuosenomis, bet kažkaip man nesisekė tų jų šukuosenų "nutraukti".
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą